nuveikti

nuveikti
nuveĩkti, -ia (nùveikia), nùveikė 1. tr., intr. Sut, LL319, Š, Rtr padaryti, atlikti: Jis nori nuveĩkti didelius darbus NdŽ. Vienas daug nenuveĩksi NdŽ. Veikti jis veikia, bet nieko nenuveĩkia . Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuveĩkti . Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti? J.Jabl. Kai veiki, tai daug ir nùveiki Al. Mažai ką nuveĩksi tep vėlai atvažiavus Vlkv. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksì Antš. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuveĩkt Pžrl. Daugiau nuveiksì, didesnis ir uždarbis Dsm. Pjovimą, visa nùveikia mašinom Vžn. Be kyšio nieko nenuveiksì Msn. Maniau kalnus nuveĩkt, o nieko nepadariau Prn. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs) Šts. Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika PP55. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai S.Dauk. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau? Pron. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti TS1902,10–11. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu Blv. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo DP320. Ko negalėjo nuveĩkt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė DP564. ^ Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi VP8. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi VP42. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks LTR(Pšl).
nuveiktinaĩ adv. ; Sut: Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinaĩ NdŽ. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinaĩ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės DP370. | refl. tr.: Jau aš savo darbą nusìveikiau NdŽ.
2. tr. nudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuveĩkti Nmk. Turiu traktorių – nuveikiù daug Lkš. | refl. tr.: Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėja Dv. 3. tr. N, K, Amb, LL110, Š, nugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau J. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas NdŽ. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks Ppl. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt LTR(Lnkv). Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą Dj. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuveĩks Mžš. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė Slnt. Tokie man nieko nėra nuveĩkt Vj. Katras drąsus, tai ir nùveikia Dsm. Gražumu aš jį nùveikiau Šd. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuveĩkia Jrb. Didysis gaidys mažąjį nùveika Vkš. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia S.Dauk. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus BsPII135. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai V.Krėv. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas BPI317. | prk.: Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip Krš. Nuveikti sveikatą girtybe I. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti Pt. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus MT254. | refl. intr., tr. Š, , Pnd: Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusiveĩkti NdŽ. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusiveĩksit Grž. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusiveĩks Šd. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusiveĩks Ktč. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas DP465. | Žmogus turi mokėti savo nusiveikti .kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia Rs.NdŽ nužudyti, nugalabyti. 4. tr. Nmk nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuveĩkę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau Vdk. | refl. I139, : Vaikas tik tam karte nusveĩkia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas BM43(An). [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę IM1851,39. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno IM1846,20. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs A1884,219. \ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nuveikti — nuvei̇̃kti vksm. Àš jaũ turiù svajõnę, kuõ norėčiau būti ir ką̃ nuvei̇̃kti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atlikti — atlìkti I. intr. 1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atlìko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveikti — išveĩkti, ia (ìšveikia), ìšveikė Rtr, KŽ 1. tr. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išveĩkti Yl. 2. tr. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę Vrnv. Mašina ìšveika (iššukuoja)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuveikimas — nuveikìmas sm. (2) DŽ 1. Sut, KŽ → nuveikti 1: Darbo nuveikìmas teikia pasitenkinimą darbdaviui ir darbininkui NdŽ. O didesnę meilę Magdelenos ižg nuveikimų ir darbų abiejų teip rodžia DP481. ║ atliktas darbas: Nuoveikalis, išdarbis, nuveikimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Weigand — Sm Kämpfer per. Wortschatz arch. (9. Jh.), mhd. wīgant, ahd. wīgant, as. wīgand Stammwort. Wie ae. wīgend ursprünglich Partizipialbildung zu einem starken Verb für kämpfen , das in verschiedenen Stammbildungen bezeugt ist: gt. weihan, anord. vega …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • apibadyti — tr. 1. apdaužyti ragais, nuveikti badant: Mūsų jaučias visos apylinkės jaučius apibãdo Jž. 2. kiek subadyti, susmaigyti: Kai dedi dešras, tai reikia žarna su adata apibadyti, kad išeitų oras Jž. | refl. tr.: Kaip nuėjo rugių pjauti, pirštus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveikti — apveĩkti, ia (àpveikia), àpveikė 1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apveĩkę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk. | refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apėsti — tr. K; SD197 1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš. | refl.: Eik parkelk karves, juk apsiėdė Brs. ║ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds. ║ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiėdus Krn. 2. ėdant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveikti — atveĩkti, ia, àtveikė 1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksì, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg. 2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”